išvakaris

ìšvakaris sm. (1); R331, MŽ443 žr. išvakarės 2: Taip mum besikalbant, priėjo ir ìšvakaris Jnšk. Ana laukia laukia – o jau geras ìšvakaris, o tėvai kap neparvažiuoja, tep neparvažiuoja Rod. Vėlybą išvakarį vežė mane nuo stoties senas vežikas rš. Išvakariais ji daug skaitydavo rš.